Sienos
Maždaug iki 1992 metu gyvenamieji namai dažnai buvo statomi iš keramikiniu ir silikatiniu plytų muro. Paprasčiausia sienų konstrukcija buvo vientisas plytų mūras (1 ir 2 pav.). Tokiu sienų šilumine varža nuo 0,8 m²•K/W iki 1,0 m²•K/W. Dažniausiai pasitaikantys šių sienų defektai – išorinio tinko įtrūkiai, tinko paviršiaus užterštumas dulkėmis, nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės daugiau nei 2cm per plokštumos ilgį ir kt. Vientiso muro konstrukcijos sienos gali būti apšiltinamos iš vidaus ir iš išorės.
1 pav. Iš abiejų pusių tinkuota 42 cm storio keraminių plytų mūro siena
1. Išorinis tinkas 2. Keraminių plytų mūras 3. Vidins tinkas
2 pav. Iš abiejų pusių tinkuota 55 cm storio keraminių plytų mūro siena
1. Išorinis tinkas 2. Keraminių plytų mūras 3. Vidinis tinkas
Kai kurių gyvenamųjų pastatų sienų statybai buvo naudojamos ir termoizoliacinės
medžiagos. Mūro sienos su 5 cm storio mineralinės vatos sluoksniu ir sienos su akytojo
betono bloku sluoksniu. Šiluminė varža buvo apie 1,7m2•/W. ( 3 ir 4 pav.).
3 pav. 44 cm storio mūro siena su mineralinės vatos apšiltinimu
1. Silikatinių plytų mūras 2. Mineralinė vata 3. Keramikinių plytų mūras 4. Vidinis tinkas
4 pav. 44 cm storio siena iš akytbetonio blokų ir silikatinių plytų
1. Silikatinių plytų mūras
2. Akytojo betono blokų mūras
3. Vidaus tinkas
Daug pastatų kaimo vietovėse pastatyti iš surenkamų medinių skydų su mineralinės vatos termoizoliaciniu sluoksniu (5 pav.). Šilumos taupymo pastatuose požiūriu tai buvo labai pažangi sienos konstrukcija. Jos šiluminė varža buvo daugiau kaip 2m²•K/W. Tačiau siūlių tarp skydu sandarinimui panaudotos prastos kokybės ir neatsparios trinčiai tarp skydų medžiagos. Šioms medžiagoms susivedėjus, siūlės tapo nesandarios, pro plyšius vyksta intensyvi oro filtracija, todėl šilumos nuostoliai tokiuose pastatuose dideli. Kadangi sienos konstrukcija iš medienos plaušo plokščių, jos būtinai turi būti vėdinamos, todėl esamu oro tarpu negalima užpildyti efektyviomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Taigi tokias sienas galima apšiltinti tik iš vidines pusės.
5 pav. Siena iš gamyklinių termoizoliacinių skydų
1. Apdailos plytų mūras 2. Vėdinamas oro tarpas 3. Medienos plaušo plokštė 4. Akmens vata 5. Medienos plaušo plokštė
Siūlių sandarinimui panaudotos prastos kokybės ir neatsparios trinčiai medžiagos. Šioms medžiagoms susivedėjus, siūlės tapo nesandarios, pro plyšius vyksta intensyvi oro filtracija, todėl šilumos nuostoliai tokiuose pastatuose dideli. Kadangi sienos konstrukcija iš medienos rąstų/plaušo plokščių, jos būtinai turi būti vėdinamos, todėl esamu oro tarpu negalima užpildyti efektyviomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Taigi tokias sienas galima apšiltinti tik iš vidines pusės.( 6 ir 7pav.). Labai svarbu prieš renovacija nustatyti tarp rastų įrengtų sandarinimo medžiagų būklę. Jeigu rastines sienos apmūrytos, esamo oro tarpo negalima užpildyti termoizoliacinėmis medžiagomis, kadangi nevėdinami, rastai gali supūti. Rastines sienas apmurinant arba kitaip įrengiant apsauginį sluoksnį iš išorės,
būtinai būtinas vedinimas oro tarpas.
6 pav. Medinių rastų siena su medinių lentelių apdaila
1. Apdailos lentelės 2. Rastai 3. Sausas tinkas
7 pav. Medinių rastų siena su plytų mūro apdaila
1. Silikatinių plytų mūras 2. Ventiliuojamas oro tarpas 3. Mediniai rastai 4. Sausas tinkas
Visų aptartų sienų šiluminė izoliacija neatitinka ne tik kuro kainų sąlygojamų reikalavimų bet ir daugelyje šalių taikomų pastatų šiluminio Komforto reikalavimų. Žmogus normaliai jaučiasi patalpoje, kur patalpos atitvarinių konstrukcijų vidinio paviršiaus temperatūra ne daugiau kaip 3 °C žemesnė už patalpų oro temperatūrą. Kad būtų tenkinama Ši sąlyga, Lietuvos klimato sąlygomis sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 2 m2•K/W.
Todėl visus šiuos pastatus teks bent minimaliai apšiltinti.